- vyturys
- 2 vyturỹs sm. (3b)
1. MitII142, NdŽ, KŽ žr. 1 vyturė 1: Py mūsų tų vyturių̃ liuobėjo būti į rugius Dov.
2. KŽ žr. 1 vyturas 2: „Daktaras“, pripuolęs prie savo skrynelės, ėmė traukti vyturius popierių LzP. Matyt ir brangūs vyturiai totorių, sparnai su ginklais mozūrų raitorių A1883,129. Eidami užsivynioja ant kojų vyturius rš.
3. žr. 1 vyturas 3: Plaukų vyturiai pakaklėje ir paausiuose taip pat buvo pabalę V.Kam. Saulės spinduliai džiovina ašarų lašelius, mirgančius ant ąžuolų atžalėlių ir vijūnų, vyturiu puošiančių tą praeities kapinį LzP. Taukai verda, skardos vyturas kaip vyturiaĩ Gršl. ║ kas nors susisukęs, susuktas: Vyturiaĩ liuob suksis Velykų grabe Gršl.
4. žr. 1 vyturas 4: ^ Vytur vyturėli, lipk aukštyn kiaušelių dėti (apynys) Ds, LTR(Mrj). Vytinis (vyturys) kamantinis lip ant aukšto kiaušių dėti (apynys) Jn.
5. kukulis vyniotinis, suktinukas: Bulvynė su vyturiaĩs Ggr.
◊ vỹturio pintìs; LBŽ, MitIII258 maumedinė pintis (Fomes officinalis).
Dictionary of the Lithuanian Language.